Tvenkinių įžuvinimas. Įvairių žuvų mailius su pristatymu. Tel.: 8-679-33111, 8-679-33222.
KARPIŲ AUGINIMAS ŪKININKO ŪKYJE
Ūkininkai, pageidaujantys užsiimti alternatyvia žemės ūkiui veikla, dažnai kreipiasi į Žuvininkystės departamentą prie Žemės ūkio ministerijos, norėdami sužinoti apie karpių auginimą tvenkiniuose.
Pasak Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos Vidaus vandenų žuvininkystės plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto Leono JANĖNO, pavasarį pats metas kūdras, tvenkinius ir kitus vandens telkinius įžuvinti metinukais ir dvimečiais karpiais. Pirmiausia reikia tinkamai pasiruošti ir sudaryti palankias sąlygas karpiams išgyventi. Labai svarbu, kad tvenkinio vanduo prieš įžuvinimą nebūtų skaidrus (skaidrumas turi sumažėti iki 40-50 cm gylio) ir įgautų žalsvą atspalvį. Taip pat vandenį rekomenduojama praturtinti mineralinių biogenų junginiais. Tvenkiniams tręšti tinka įvairios trąšos. Patartina žiemą arba anksti pavasarį atvežti organinių trąšų, geriausia komposto (po 10-12 t/ha) ir išdėlioti tvenkinio pakraščiuose, seklesnėse vietose, tuomet saulės įšildytame vandenyje aktyviau augs smulkūs vandens organizmai (planktonas) - mėgstamas karpiukų pašaras. Planktono augimą galima pagreitinti tvenkinių pakraščiuose, maždaug 80 cm gylyje, įrengiant "bufetus". Pakanka į gruntą įkalus atramas uždėti ant jų iš kartelių padarytus rėmus. Ant jų metamas mėšlas taip, kad jis kyšotų virš vandens.
Jei prieš užliejant tvenkinio dugnas nebuvo išdezinfekuotas negesintomis kalkėmis (600 kg/ha), užliejus tvenkinį, žuvų susitelkimo vietas, maistavietes galima pakalkinti kalkių pienu (200/300 kg/ha). Taip pat, jei į vandenį nebuvo įberta mineralinių trąšų, rekomenduojama tvenkinį palaistyti srutomis (500 kg/ha).
Žuvų suleidimo tankis priklauso nuo vandens telkinio natūralaus produktyvumo bei iki kokio svorio žuvis norima užsiauginti iki rudens. Mėgėjiško pobūdžio negiliuose tvenkiniuose, jeigu žuvis numatoma auginti iki 300 – 500 g papildomai jų nešeriant, į arą tvenkinio siūloma suleisti 6 - 10 vnt. metinukų karpių. Tik tuo atveju, jei žuvys bus papildomai šeriamos, jų tvenkinyje gali būti gerokai daugiau. Suleidus karpių jauniklius, būtina nuolat stebėti jų būklę, vandens dujinį režimą, o jei žuvyčių prileista gausiai - jas šerti. Ankstų rytą ir vėlų vakarą rekomenduojama patikrinti, ar nejuoduoja vanduo, ar karpiukai nesibūriuoja paviršiuje ir "negaudo oro". Tai pirmas požymis, kad jiems trūksta deguonies. Esant deguonies trūkumui, tvenkinį reikia pakalkinti (200 kg/ha) ir patręšti kas 2-3 dienas azoto bei fosforo trąšomis (10 kg/ha). Tuo metu, kai žuvims trūksta deguonies, jų nereikia šerti. Maitinti reikia tada, kai karpiukai vėl pradės būriuotis prie šėryklų, šokinėti iš vandens ir gaudyti museles.
Po žiemojimo išvargusios žuvytės aktyviai ieško maisto, todėl vandens temperatūrai pakilus iki 10 – 12 °C būtina pradėti šerti karpiukus. Iš pradžių maisto reikia duoti po truputį - ne daugiau kaip po 1-3 proc. žuvų masės, vėliau davinys palaipsniui didinamas. Prie pašaro karpiai pripranta per 5-7 dienas. Gegužės pabaigoje, kai vanduo sušyla iki 17-19 laipsnių, pašaro kiekį galima padidinti iki 7-10 proc. nuo bendros žuvų masės tvenkinyje. Labiausiai karpiai ėda pašarą, kai vanduo įšyla iki 20-25°C.
Šėryklos turi būti įrengtos saulėtose užuovėjose, nes karpiai tokias vietas ypač mėgsta. Šėrimo vietos tvenkinyje paprastai išdėstomos 3 m atstumu ir pažymimos gairėmis arba plūdėmis. Taip sutvarkius šėryklas žuvys greičiau suranda pašarą ir geriau jį suėda. Žuvų šėrimo laikotarpiu keisti šėryklas tvenkinyje nepatariama, nes karpiai pripranta prie šėrimo vietų, todėl maistavietės pakeitimas sutrikdo normalų jų maitinimąsi ir augimą.
Maistavietė ar šėrykla, nepriklausomai nuo to, ar pašaras bus beriamas ant medinio staliuko (jis turi būti apie 0,8 m² ploto su 3 – 5 cm aukščio sienelėmis), ar bus pilamas ant kieto grunto (tokia šėrykla įrengiama 0,6 – 1,5 m gylyje), skiriama maitintis 400 dvivasarių bei trivasarių karpių arba 5000 šiųmetukų karpiukų. Jeigu pašaras aprūgsta, tai šviežias maistas beriamas greta esamos maistavietės. Mėgėjiško pobūdžio tvenkiniuose patariama žuvis šerti ant medinių staliukų, tuomet galima gerai matyti, kada žuvys maitinasi. Be to, nesunku pašalinti likusį pašarą, iškėlus staliukus nuplauti, išdžiovinti ir vėl pastatyti į tą pačią vietą.
Karpius reikia šerti du – tris kartus per dieną, būtinai tuo pačiu laiku, nes jie ėda pašarą mažais kiekiais ir jį suvirškina labai greitai. Jei lydekų prarytas maistas skrandyje gali išbūti net keletą dienų, tai karpių skrandžio turinys pasikeičia keletą kartų per parą.
Įvairaus amžiaus karpiai (šiųmetukai, dvivasariai, trivasariai), be natūralaus pašaro, esančio tvenkiniuose, noriai ėda ir visų rūšių koncentratus. Geriausia šerti žuvis specialiais kombinuotaisiais pašarais, kuriuos gamina visos mūsų šalies kombinuotųjų pašarų įmonės, tačiau šėrimui tinka ir įvairių piktžolių sėklos, malūnų miltų dulkės ir kt.
Paaugusius karpius galima šerti grūdais. Karpiai mėgsta ir karčiuosius lubinus, tik juos būtina rupiai sumalti. Dvivasariams karpiams šerti plačiai naudojamos įvairios išspaudos, turinčios daug virškinamųjų proteinų. Išspaudomis galima šerti visą žuvų vegetacijos laiką. Jeigu žuvys bus paliekamos žiemoti, baigiantis vasarai į išspaudas reikia pridėti sėlenų arba malimo dulkių, javų ir maisto produktų atliekų, virtų bulvių, nes tai padeda žuvims sukaupti daugiau riebalų.
Labai naudinga karpius šerti vietine žaliava – virtomis bulvėmis ir kitomis daržovėmis, susmulkinta augmenija, buožgalviais, moliuskais, varlėmis, menkavertėmis žuvimis ir kt.
Praėjus 1 – 1,5 mėn. po įžuvinimo, dvivasariai karpiai gali susirgti žiaunų ir kitomis ligomis. Žuvys pradeda lįsti į nuošalesnes, tamsias tvenkinio vietas, būriuojasi, tačiau prie maistaviečių žuvų nepamatysi, virš tvenkinio skraido daug žuvalesių paukščių. Tuomet ir vėl reikėtų 2-3 kartus per mėnesį suberti į vandenį 200 kg/ha negesintų kalkių arba chlorkalkių (0,2 – 0,3 g/m³).
Susirgimui nustatyti, žuvį reikia parodyti veterinarijos gydytojui ichtiopatologui ir toliau ją gydyti pagal jo rekomendacijas.
Tvenkinių įžuvinimas. Įvairių žuvų mailius su pristatymu. Tel.: 8-679-33111, 8-679-33222.